- nuogara
- núogara scom. (1), nū́gara (ž.) (1) J 1. Pbr, Jnš nuodvasa, sunykėlis: Tie núogaros – ir jie nenori Ėr. Tokią núogarą [pačią] parsivedė Grž. ║ Jn(Rd) plikšis. 2. nenaudėlis, netikėlis: Tai núogara: aš jį visą amžių maitinau, o jis man nė ačiū Klov.
Dictionary of the Lithuanian Language.
